tonik
Étymologie
- De l’anglais tonic.
Nom commun
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | tonik | toniky |
| Génitif | toniku | toniků |
| Datif | toniku | tonikům |
| Accusatif | tonik | toniky |
| Vocatif | toniku | toniky |
| Locatif | toniku | tonicích |
| Instrumental | tonikem | toniky |
tonik \Prononciation ?\ masculin inanimé
Voir aussi
- tonik sur l’encyclopédie Wikipédia (en tchèque)