finitus
Latin
Étymologie
- Formé sur le supin finitum du verbe.
Forme de verbe
| Cas | Singulier | Pluriel | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculin | Féminin | Neutre | Masculin | Féminin | Neutre | |
| Nominatif | finitus | finită | finitum | finitī | finitae | finită |
| Vocatif | finite | finită | finitum | finitī | finitae | finită |
| Accusatif | finitum | finităm | finitum | finitōs | finitās | finită |
| Génitif | finitī | finitae | finitī | finitōrŭm | finitārŭm | finitōrŭm |
| Datif | finitō | finitae | finitō | finitīs | finitīs | finitīs |
| Ablatif | finitō | finitā | finitō | finitīs | finitīs | finitīs |
finitus \Prononciation ?\
- Participe passé de finio.