skaityti
Étymologie
- De l’indo-européen commun. Apparenté au russe читать.
 
Verbe
skaityti \Prononciation ?\
- Lire.
 
Prononciation
- → Prononciation manquante. (Ajouter)
 
Conjugaison
| Singulier | Pluriel | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |
| Présent | skaitau | skaitai | skaito | skaitome, skaitom | skaitote, skaitot | skaito | 
| Passé | skaičiau | skaitei | skaitė | skaitėme, skaitėm | skaitėte, skaitėt | skaitė | 
| Futur | skaitysiu | skaitysi | skaitys | skaitysime, skaitysim | skaitysite, skaitysit | skaitys | 
| Passé habituel | skaitydavau | skaitydavai | skaitydavo | skaitydavome, skaitydavom | skaitydavote, skaitydavot | skaitydavo | 
| Conditionnel | skaityčiau | skaitytum, skaitytumei | skaitytų | skaitytumėme, skaitytumėm | skaitytumėte, skaitytumėt | skaitytų | 
| Impératif | skaityk | teskaito | skaitykime, skaitykim | skaitykite, skaitykit | teskaito | |