precatus
Latin
Étymologie
Nom commun
precatus \Prononciation ?\ masculin
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | precatŭs | precatūs |
| Vocatif | precatŭs | precatūs |
| Accusatif | precatum | precatūs |
| Génitif | precatūs | precatuum |
| Datif | precatūi ou precatū |
precatibus |
| Ablatif | precatū | precatibus |
Forme de verbe
| Cas | Singulier | Pluriel | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Masculin | Féminin | Neutre | Masculin | Féminin | Neutre | |
| Nominatif | precatus | precată | precatum | precatī | precatae | precată |
| Vocatif | precate | precată | precatum | precatī | precatae | precată |
| Accusatif | precatum | precatăm | precatum | precatōs | precatās | precată |
| Génitif | precatī | precatae | precatī | precatōrŭm | precatārŭm | precatōrŭm |
| Datif | precatō | precatae | precatō | precatīs | precatīs | precatīs |
| Ablatif | precatō | precatā | precatō | precatīs | precatīs | precatīs |
precatus \Prononciation ?\
- Participe passé de precor.