lipú
Étymologie
- Dérivé de lip (« morceau »).
Verbe
| Personne | Présent | Passé | Futur |
|---|---|---|---|
| 1re du sing. | lipú | lipuyú | liputú |
| 2e du sing. | lipul | lipuyul | liputul |
| 3e du sing. | lipur | lipuyur | liputur |
| 1re du plur. | liput | lipuyut | liputut |
| 2e du plur. | lipuc | lipuyuc | liputuc |
| 3e du plur. | lipud | lipuyud | liputud |
| 4e du plur. | lipuv | lipuyuv | liputuv |
| voir Conjugaison en kotava | |||
Dérivés
Prononciation
- France : écouter « lipú [liˈpu] »
Références
- « lipú », dans Kotapedia