kidú
Étymologie
Verbe
| Personne | Présent | Passé | Futur |
|---|---|---|---|
| 1re du sing. | kidú | kiduyú | kidutú |
| 2e du sing. | kidul | kiduyul | kidutul |
| 3e du sing. | kidur | kiduyur | kidutur |
| 1re du plur. | kidut | kiduyut | kidutut |
| 2e du plur. | kiduc | kiduyuc | kidutuc |
| 3e du plur. | kidud | kiduyud | kidutud |
| 4e du plur. | kiduv | kiduyuv | kidutuv |
| voir Conjugaison en kotava | |||
kidú \kiˈdu\ intransitif