furtivo
Espagnol
Étymologie
- Du latin furtivus.
Adjectif
| Genre | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Masculin | furtivo | furtivos |
| Féminin | furtiva | furtivas |
furtivo \fuɾˈti.βo\
Dérivés
Prononciation
- Madrid : \fuɾˈti.βo\
- Mexico, Bogota : \f(u)ɾˈti.bo\
- Santiago du Chili, Caracas : \fuɾˈti.βo\
Références
- Real Academia Española, Diccionario de la lengua española, 23e édition → consulter cet ouvrage
Italien
Étymologie
- Du latin furtivus.
Adjectif
| Singulier | Pluriel | |
|---|---|---|
| Masculin | furtivo \fur.ˈti.vo\ |
furtivi \fur.ˈti.vi\ |
| Féminin | furtiva \fur.ˈti.va\ |
furtive \fur.ˈti.ve\ |
furtivo \fur.ˈti.vo\ masculin
Dérivés
Latin
Forme d’adjectif
furtivo \Prononciation ?\