Burdigalien
Français
Étymologie
Nom commun
| masculin singulier |
|---|
| Burdigalien \byʁ.di.ga.ljɛ̃\ |
Burdigalien \byʁ.di.ɡa.ljɛ̃\ masculin singulier
- (Géologie) Étage stratigraphique du Miocène dans le Cénozoïque.
Traductions
- Allemand : Burdigalium (de)
- Anglais : Burdigalian (en)
- Catalan : Burdigalià (ca)
- Espagnol : Burdigaliense (es)
- Hongrois : Burdigaliai (hu)
- Italien : Burdigaliano (it)
- Kotava : Burdigalek (*)
- Néerlandais : Burdigalien (nl)
- Polonais : Burdygal (pl)