κάλπη
Étymologie
- Du grec ancien κάλπη, kálpê (« cruche »).
Nom commun
| Cas | Singulier | Pluriel | ||
|---|---|---|---|---|
| Nominatif | η | κάλπη | οι | κάλπες |
| Génitif | της | κάλπης | των | καλπών |
| Accusatif | τη(ν) | κάλπη | τις | κάλπες |
| Vocatif | κάλπη | κάλπες | ||
κάλπη (kálpi) \Prononciation ?\ féminin
| Cas | Singulier | Pluriel | ||
|---|---|---|---|---|
| Nominatif | η | κάλπη | οι | κάλπες |
| Génitif | της | κάλπης | των | καλπών |
| Accusatif | τη(ν) | κάλπη | τις | κάλπες |
| Vocatif | κάλπη | κάλπες | ||
κάλπη (kálpi) \Prononciation ?\ féminin