ylätasanko
Étymologie
- De ylä- (« haut ») et de tasanko (« plaine »).
 
Nom commun
Déclinaison
| Cas | Singulier | Pluriel | 
|---|---|---|
| Nominatif | ylätasanko | ylätasangot | 
| Génitif | ylätasangon | ylätasankojen | 
| Partitif | ylätasankoa | ylätasankoja | 
| Accusatif | ylätasanko [1] ylätasangon [2]  | 
ylätasangot | 
| Inessif | ylätasangossa | ylätasangoissa | 
| Élatif | ylätasangosta | ylätasangoista | 
| Illatif | ylätasankoon | ylätasankoihin | 
| Adessif | ylätasangolla | ylätasangoilla | 
| Ablatif | ylätasangolta | ylätasangoilta | 
| Allatif | ylätasangolle | ylätasangoille | 
| Essif | ylätasankona | ylätasankoina | 
| Translatif | ylätasangoksi | ylätasangoiksi | 
| Abessif | ylätasangotta | ylätasangoitta | 
| Instructif | — | ylätasangoin | 
| Comitatif | — | ylätasankoine- [3] | 
| 
 Notes [1] [2] [3]
 
 
 
  | ||
| Avec suffixes possessifs  | 
Singulier | Pluriel | 
|---|---|---|
| 1re personne | ylätasankoni | ylätasankomme | 
| 2e personne | ylätasankosi | ylätasankonne | 
| 3e personne | ylätasankonsa | |
ylätasanko \ˈylæˌtɑsɑŋko\
- (Géographie) Plateau.
 
Forme de nom commun
ylätasanko /Prononciation ?/
- Accusatif II singulier de ylätasanko.