trokañ
 : trokan
Étymologie
Verbe
| Mutation | Infinitif | 
|---|---|
| Non muté | trokañ | 
| Adoucissante | drokañ | 
| Spirante | zrokañ | 
trokañ \ˈtro.kːã\ transitif direct (voir la conjugaison), base verbale trok-
Variantes orthographiques
- trekiñ
 - trokiñ
 
Synonymes
- eskemm
 
Dérivés
- trokadeg
 - trokadenn
 - troker
 - trokerezh