solkurenik

Étymologie

Dérivé de solkuré, avec le suffixe -nik.

Nom commun

solkurenik \sɔlkurɛˈnik\ ou \solkureˈnik\ ou \sɔlkureˈnik\ ou \solkurɛˈnik\

  1. Divorcé, individu qui est divorcé.

Augmentatifs

  • solkurenikap

Diminutifs

  • solkurenikam

Prononciation

Références