rurka

Étymologie

Dérivé de rura, avec le suffixe -ka[1].

Nom commun

Cas Singulier Pluriel
Nominatif rurka rurki
Vocatif rurko rurki
Accusatif rurkę rurki
Génitif rurki rurek
Locatif rurce rurkach
Datif rurce rurkom
Instrumental rurką rurkami

rurka \rurka\ féminin

  1. Tuyau.

Prononciation

Références

  1. « rura », dans Aleksander Brückner, Słownik etymologiczny języka polskiego, 1927