prašyti
Étymologie
- De l’indo-européen commun *preḱ-. Apparenté au letton prasīt, au latin precor.
Verbe
prašyti \Prononciation ?\
Prononciation
- → Prononciation manquante. (Ajouter)
Conjugaison
| Singulier | Pluriel | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |
| Présent | prašau | prašai | prašo | prašome, prašom | prašote, prašot | prašo |
| Passé | prašiau | prašei | prašė | prašėme, prašėm | prašėte, prašėt | prašė |
| Futur | prašysiu | prašysi | prašys | prašysime, prašysim | prašysite, prašysit | prašys |
| Passé habituel | prašydavau | prašydavai | prašydavo | prašydavome, prašydavom | prašydavote, prašydavot | prašydavo |
| Conditionnel | prašyčiau | prašytum, prašytumei | prašytų | prašytumėme, prašytumėm | prašytumėte, prašytumėt | prašytų |
| Impératif | prašyk | teprašo | prašykime, prašykim | prašykite, prašykit | teprašo | |
Vocabulaire apparenté par le sens
Dérivés
- atsiprašyti, « s’excuser »