origino

Espagnol

Forme de verbe

Voir la conjugaison du verbe originar
Indicatif Présent (yo) origino
(tú) origino
(vos) origino
(él/ella/ello/usted) origino
(nosotros-as) origino
(vosotros-as) origino
(os) origino
(ellos-as/ustedes) origino
Imparfait (yo) origino
(tú) origino
(vos) origino
(él/ella/ello/usted) origino
(nosotros-as) origino
(vosotros-as) origino
(os) origino
(ellos-as/ustedes) origino
Passé simple (yo) origino
(tú) origino
(vos) origino
(él/ella/ello/usted) origino
(nosotros-as) origino
(vosotros-as) origino
(os) origino
(ellos-as/ustedes) origino
Futur simple (yo) origino
(tú) origino
(vos) origino
(él/ella/ello/usted) origino
(nosotros-as) origino
(vosotros-as) origino
(os) origino
(ellos-as/ustedes) origino

origino \o.ɾiˈxi.no\

  1. Première personne du singulier du présent de l’indicatif de originar.

Prononciation

Espéranto

Étymologie

Du latin origo, originis.

Nom commun

origino \o.ri.ˈɡi.no\

  1. Origine.

Prononciation

Étymologie

Du latin origo, originis.

Nom commun

Singulier Pluriel
origino
\Prononciation ?\
origini
\Prononciation ?\

origino \ɔ.ri.ˈɡi.nɔ\

  1. Origine.