kylpy
Étymologie
- De la racine lexicale *kylbə-.
Nom commun
Déclinaison
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | kylpy | kylvyt |
| Génitif | kylvyn | kylpyjen |
| Partitif | kylpyä | kylpyjä |
| Accusatif | kylpy [1] kylvyn [2] |
kylvyt |
| Inessif | kylvyssä | kylvyissä |
| Élatif | kylvystä | kylvyistä |
| Illatif | kylpyyn | kylpyihin |
| Adessif | kylvyllä | kylvyillä |
| Ablatif | kylvyltä | kylvyiltä |
| Allatif | kylvylle | kylvyille |
| Essif | kylpynä | kylpyinä |
| Translatif | kylvyksi | kylvyiksi |
| Abessif | kylvyttä | kylvyittä |
| Instructif | — | kylvyin |
| Comitatif | — | kylpyine- [3] |
|
Notes [1] [2] [3]
| ||
| Avec suffixes possessifs |
Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| 1re personne | kylpyni | kylpymme |
| 2e personne | kylpysi | kylpynne |
| 3e personne | kylpynsä | |
kylpy \ˈkyl.py\
Apparentés étymologiques
Dérivés
Forme de nom commun
kylpy \ˈkylpy\
- Accusatif II singulier de kylpy.