kuftosá
Étymologie
- Dérivé de kufta (« hache »).
Verbe
| Personne | Présent | Passé | Futur |
|---|---|---|---|
| 1re du sing. | kuftosá | kuftosayá | kuftosatá |
| 2e du sing. | kuftosal | kuftosayal | kuftosatal |
| 3e du sing. | kuftosar | kuftosayar | kuftosatar |
| 1re du plur. | kuftosat | kuftosayat | kuftosatat |
| 2e du plur. | kuftosac | kuftosayac | kuftosatac |
| 3e du plur. | kuftosad | kuftosayad | kuftosatad |
| 4e du plur. | kuftosav | kuftosayav | kuftosatav |
| voir Conjugaison en kotava | |||
kuftosá \kuftɔˈsa\ ou \kuftoˈsa\ transitif
Dérivés
Prononciation
- France : écouter « kuftosá [kuftoˈsa] »
Références
- « kuftosá », dans Kotapedia