kudú
Étymologie
Verbe
| Personne | Présent | Passé | Futur |
|---|---|---|---|
| 1re du sing. | kudú | kuduyú | kudutú |
| 2e du sing. | kudul | kuduyul | kudutul |
| 3e du sing. | kudur | kuduyur | kudutur |
| 1re du plur. | kudut | kuduyut | kudutut |
| 2e du plur. | kuduc | kuduyuc | kudutuc |
| 3e du plur. | kudud | kuduyud | kudutud |
| 4e du plur. | kuduv | kuduyuv | kudutuv |
| voir Conjugaison en kotava | |||
kudú \kuˈdu\ intransitif
Dérivés
Prononciation
- France : écouter « kudú [kuˈdu] »
Références
- « kudú », dans Kotapedia