kizoyú
Étymologie
- Dérivé de kizoyu (« cris »).
Verbe
| Personne | Présent | Passé | Futur |
|---|---|---|---|
| 1re du sing. | kizoyú | kizoyuyú | kizoyutú |
| 2e du sing. | kizoyul | kizoyuyul | kizoyutul |
| 3e du sing. | kizoyur | kizoyuyur | kizoyutur |
| 1re du plur. | kizoyut | kizoyuyut | kizoyutut |
| 2e du plur. | kizoyuc | kizoyuyuc | kizoyutuc |
| 3e du plur. | kizoyud | kizoyuyud | kizoyutud |
| 4e du plur. | kizoyuv | kizoyuyuv | kizoyutuv |
| voir Conjugaison en kotava | |||
kizoyú \kizoˈju\ ou \kizoˈju\ intransitif
Dérivés
Prononciation
- France : écouter « kizoyú [kizɔˈju] »
Références
- « kizoyú », dans Kotapedia