kaikskú

Étymologie

Composé de kaik et de skú.

Verbe

Personne Présent Passé Futur
1re du sing. kaikskú kaikskuyú kaikskutú
2e du sing. kaikskul kaikskuyul kaikskutul
3e du sing. kaikskur kaikskuyur kaikskutur
1re du plur. kaikskut kaikskuyut kaikskutut
2e du plur. kaikskuc kaikskuyuc kaikskutuc
3e du plur. kaikskud kaikskuyud kaikskutud
4e du plur. kaikskuv kaikskuyuv kaikskutuv
voir Conjugaison en kotava

kaikskú \kaikˈsku\ transitif

  1. Trop exécuter.

Prononciation

Références