gruby
Étymologie
- Du vieux slave грѫбъ, grǫbŭ (« grossier »).
Adjectif
| Nombre | Cas | Masculin animé |
Masculin inanimé |
Neutre | Féminin |
|---|---|---|---|---|---|
| Singulier | Nominatif | gruby | grube | gruba | |
| Vocatif | |||||
| Accusatif | grubego | gruby | grubą | ||
| Génitif | grubego | grubej | |||
| Locatif | grubym | ||||
| Datif | grubemu | ||||
| Instrumental | grubym | grubą | |||
| Pluriel | Nominatif | grubi | grube | ||
| Vocatif | |||||
| Accusatif | grubych | ||||
| Génitif | grubych | ||||
| Locatif | |||||
| Datif | grubym | ||||
| Instrumental | grubymi | ||||
gruby \ɡrubɨ\
Dérivés
- grubość (« épaisseur »)
Prononciation
- Pologne : écouter « gruby [ɡrubɨ] »