gibon
Étymologie
- Du français gibbon.
Nom commun
| Cas | Singulier | Duel | Pluriel |
|---|---|---|---|
| Nominatif | gibon | gibona | giboni |
| Accusatif | gibona | gibona | gibone |
| Génitif | gibona | gibonov | gibonov |
| Datif | gibonu | gibonoma | gibonom |
| Instrumental | gibonom | gibonoma | giboni |
| Locatif | gibonu | gibonih | gibonih |
gibon \Prononciation ?\ masculin animé
Nom commun
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | gibon | giboni |
| Génitif | gibona | gibonů |
| Datif | gibonovi | gibonům |
| Accusatif | gibona | gibony |
| Vocatif | gibone | giboni |
| Locatif | gibonovi | gibonech |
| Instrumental | gibonem | gibony |
gibon \Prononciation ?\ masculin animé
Voir aussi
- gibon sur l’encyclopédie Wikipédia (en tchèque)