discourage
Anglais
Étymologie
Verbe
| Temps | Forme |
|---|---|
| Infinitif | to discourage \dɪsˈkʌɹ.ɪd͡ʒ\ ou \dɪsˈkɝ.ɪd͡ʒ\ |
| Présent simple, 3e pers. sing. |
discourages \dɪsˈkʌɹ.ɪ.d͡ʒɪz\ ou \dɪsˈkɝ.ɪ.d͡ʒɪz\ |
| Prétérit | discouraged \dɪsˈkʌɹ.ɪd͡ʒd\ ou \dɪsˈkɝ.ɪd͡ʒd\ |
| Participe passé | discouraged \dɪsˈkʌɹ.ɪd͡ʒd\ ou \dɪsˈkɝ.ɪd͡ʒd\ |
| Participe présent | discouraging \dɪsˈkʌɹ.ɪ.d͡ʒɪŋ\ ou \dɪsˈkɝ.ɪ.d͡ʒɪŋ\ |
| voir conjugaison anglaise | |
discourage \dɪsˈkʌɹ.ɪd͡ʒ\ (Royaume-Uni), \dɪsˈkɝ.ɪd͡ʒ\ (États-Unis)