direnkañ
: direnkan
Étymologie
Verbe
| Mutation | Infinitif |
|---|---|
| Non muté | direnkañ |
| Adoucissante | zirenkañ |
| Durcissante | tirenkañ |
direnkañ \di.ˈrẽŋ.kã\ intransitif-transitif direct (voir la conjugaison), base verbale direnk- (pronominal : en em zirenkañ)
Variantes
- direnkat
- direnkiñ