Conjugaison:italien/ruspare
ruspare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | ruspare | \rus.ˈpa.re\ | avere | ruspato | \a.ˈve.re rus.ˈpa.to\ |
| Gérondif | ruspando | \rus.ˈpan.do\ | avendo | ruspato | \a.ˈven.do rus.ˈpa.to\ |
| Participe | ruspante | \rus.ˈpan.te\ | ruspato | \rus.ˈpa.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||