Conjugaison:italien/ghigliottinare
ghigliottinare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | ghigliottinare | \giʎ.ʎot.ti.ˈna.re\ | avere | ghigliottinato | \a.ˈve.re giʎ.ʎot.ti.ˈna.to\ |
| Gérondif | ghigliottinando | \giʎ.ʎot.ti.ˈnan.do\ | avendo | ghigliottinato | \a.ˈven.do giʎ.ʎot.ti.ˈna.to\ |
| Participe | ghigliottinante | \giʎ.ʎot.ti.ˈnan.te\ | ghigliottinato | \giʎ.ʎot.ti.ˈna.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||