Conjugaison:italien/fruttare
fruttare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | fruttare | \frut.ˈta.re\ | avere | fruttato | \a.ˈve.re frut.ˈta.to\ |
| Gérondif | fruttando | \frut.ˈtan.do\ | avendo | fruttato | \a.ˈven.do frut.ˈta.to\ |
| Participe | fruttante | \frut.ˈtan.te\ | fruttato | \frut.ˈta.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||