Conjugaison:italien/eiettare
eiettare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | eiettare | \e.jet.ˈta.re\ | avere | eiettato | \a.ˈve.re e.jet.ˈta.to\ |
| Gérondif | eiettando | \e.jet.ˈtan.do\ | avendo | eiettato | \a.ˈven.do e.jet.ˈta.to\ |
| Participe | eiettante | \e.jet.ˈtan.te\ | eiettato | \e.jet.ˈta.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||