Conjugaison:italien/digiunare
digiunare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | digiunare | \di.dʒu.ˈna.re\ | avere | digiunato | \a.ˈve.re di.dʒu.ˈna.to\ |
| Gérondif | digiunando | \di.dʒu.ˈnan.do\ | avendo | digiunato | \a.ˈven.do di.dʒu.ˈna.to\ |
| Participe | digiunante | \di.dʒu.ˈnan.te\ | digiunato | \di.dʒu.ˈna.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||