Conjugaison:italien/bisbigliare
bisbigliare, verbe irrégulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | bisbigliare | \biz.biʎ.ˈʎja.re\ | avere | bisbigliato | \a.ˈve.re biz.biʎ.ˈʎja.to\ |
| Gérondif | bisbigliando | \biz.biʎ.ˈʎjan.do\ | avendo | bisbigliato | \a.ˈven.do biz.biʎ.ˈʎja.to\ |
| Participe | bisbigliante | \biz.biʎ.ˈʎjan.te\ | bisbigliato | \biz.biʎ.ˈʎja.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||