Conjugaison:italien/abiettare
abiettare, verbe régulier du premier groupe, conjugué avec l’auxiliaire avere.
Modes impersonnels
| Mode | Présent | Passé | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Infinitif | abiettare | \a.bjet.ˈta.re\ | avere | abiettato | \a.ˈve.re a.bjet.ˈta.to\ |
| Gérondif | abiettando | \a.bjet.ˈtan.do\ | avendo | abiettato | \a.ˈven.do a.bjet.ˈta.to\ |
| Participe | abiettante | \a.bjet.ˈtan.te\ | abiettato | \a.bjet.ˈta.to\ | |
Indicatif
Conditionnel
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Subjonctif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Impératif
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||