дура
Russe
Étymologie
- De дурь, durʹ (« folie »).
Nom commun
| Cas | Singulier | Pluriel |
|---|---|---|
| Nominatif | ду́ра | ду́ры |
| Génitif | ду́ры | ду́р |
| Datif | ду́ре | ду́рам |
| Accusatif | ду́ру | ду́р |
| Instrumental | ду́рой ду́рою |
ду́рами |
| Prépositionnel | ду́ре | ду́рах |
| Nom de type 1a selon Zaliznyak | ||
ду́ра, dura \ˈdurə\ féminin (pour un homme, on dit : дурак)
- Imbécile, idiote.