Θήβα
Étymologie
- Du grec ancien Θῆβαι, Thêbai.
 
Nom propre
| Cas | Singulier | Pluriel | ||
|---|---|---|---|---|
| Nominatif | η | Θήβα | οι | — | 
| Génitif | της | Θήβας | των | — | 
| Accusatif | τη(ν) | Θήβα | τις | — | 
| Vocatif | Θήβα | — | ||
Θήβα, Thíva \ˈθi.va\ féminin singulier
Gentilés et adjectifs correspondants
- Θηβαίος
 - Θηβαία
 - θηβαϊκός
 
Prononciation
- (Région à préciser) : écouter « Θήβα [ˈθi.va] »